Tikri dzyvai – nuausta ir parėdyta Dzūkija
Gruodį Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) eksponuojama audimo paroda „Dzūkijos dzyvai. Nuausta ir parėdyta“. Parodoje pamatysite daug originalių tradicinių, senovinėmis staklėmis austų audinių panaudojimo būdų. Vien ko verti švarkai,pasiūti iš močiučių divonų!
Parodos kuratorė, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Dzūkijos skyriaus pirmininkė Modesta Tarasauskienė pasakoja, kuo ši audimo paroda išskirtinė:
„Tradicinis audimas rankomis jau senokai laikomas nykstančiu amatu ir siekiant jį išsaugot bei tą situaciją pakeisti, vyksta įvairūs mokymai. Tačiau neužtenka demonstruoti ir mokyti. Kad amatas gyvuotų, jo rezultatai, sukurtas produktas turi būti naudojami ir pageidautina, kuo dažniau, tai yra buityje, aprangoje. Kad tai vyktų, esant didelei alternatyvų pasiūlai, reikalinga išplėsti vartojimo situacijas, suteikti papildomą vertę. Ši paroda – pavyzdys, kaip tai galima daryti. Parodoje eksponuojami praktiški rankų darbo audimo pritaikymo būdai.“
Laima Griškevičienė, audžianti Viečiūnuose, išmoningai pritaiko audinio fragmentus. Parodoje eksponuojamos jos kurtos rankinės, stalo aksesuarai, suknelė, net hamakas.
Algimantas Matonis, Rumšiškių liaudies buities muziejuje įkūręs audimo dirbtuves, audžia skaras, šalius, prijuostes, jo darbo rezultatai puošia net ansamblius scenoje įvairių švenčių metu.
Dalia Dambrauskienė specializuojasi juostose, jos išskirtinumas – iš jų pagaminti diržai.
Akvilė Bridikienė sąmoningai surenka paveldėtus ir dažnai anūkams nereikalingus divonus bei rankšluoščius ir paverčia juos dizaino kūriniais – švarkais, liemenėmis, rankinėmis bei kosmetinėmis.
„Užsukite pasigrožėti ir pasisemti idėjų, kaip išmoningai gali būti pritaikyti tradicinio audimo amato gaminiai, naudokite savo senelių, mamų divonus, džiaukitės galėdami liesti tokius artimųjų rankų sušildytus kūrinius“, – kviečia Modesta Tarasauskienė.
Apsilankę parodoje, dalyvaukite virtualiame konkurse ČIA. Keletą originaliausių dalyvių apdovanosime prizais – knygelėmis „Dabarcinės pasakos“.
Projektą dalinai finansavo Lietuvos kultūros taryba.
