Tylos patyrimai su fotografu Simu Martinoniu
Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje atverta jauno savito menininko Simo Martinonio fotoparoda „lieku 1“. Autorius sakosi, kad tiek daug žmonių dar nėra atėję į jokį jo darbų pristatymą, o fotografijų parodų jis yra surengęs ne tiek ir mažai – šioji jau aštunta. Na, ką čia bepridursi – alytiškiai smalsūs ir svetingi, o jaunas fotomenininko amžius ir nuoširdus atvirumas į renginį bibliotekoje priviliojo ne tik senuosius „fotografijos vilkus“, bet ir eksperimentuojantį jaunimą.
Simo laisvė kurti
Montažo režisierius ir fotografas Simas Martinonis gyvena ir kuria Vilniuje. Yra išbandęs tiek skaitmeninę, tiek analoginę fotografiją, 30-ies vienetų tiražu išleidęs analoginės fotografijos fotoalbumą „Begyvybės Erdvės. Fotografika.“ ir 50-ties vienetų tiražu – originalų fotodienoraštį „LACUNA.“
„Myliu fotografiją ir joje slypinčias abstrakcijas, fragmentus, linijas, negatyvias erdves. Fotografija kartu ir mano sielos vaistai, nes ji neverčia manęs kitiems atsiskaityti, bandyti kažką įrodyti ar pagrįsti dėl ko priėmiau vienokį ar kitokį kūrybinį sprendimą. Esu laisvas kurdamas ir dalindamasis kūryba su kitais“, – sako jaunasis fotomenininkas.
Simo fotografijų parodų, kurių dauguma buvo surengta Vilniuje, pavadinimai dvelkia paslaptimi ir yra kiek melancholiški: „Ne Visai Realu“, „Tylumos“, „lieku 1“. Pastaroji paroda žiemos pradžioje buvo eksponuota Paliesiaus dvare, o po Naujųjų atkeliavo tiesiai į Alytaus biblioteką.
Simo tyla ir muzika
Skaitmeninėse „lieku 1“ fotografijose – į gilią tamsą panirę urbanistiniai vaizdai, kuriuos jaunasis fotomenininkas užfiksuoja naktinėdamas mieste. Tyla mėnesienoje Simui atveria pribloškiančius patyrimus.
„Naktimis, kai miestą aplanko tyla, su ja ateina jausmas, kad likau vienas – atsiranda erdvės. Viduje ir išorėje. Šis itin ribotas tarpelis paroje – mano produktyvumo laikas. Jo metu būnu savimi, nieko neįpareigotas ieškau, stoju, grįžtu, laukiu ir vėl einu... kuriu, patiriu tylą, vienatvę, nerimą. Klajodamas mėnesienos nušviestais keliais ir slapstydamasis jos kuriamuose šešėliuose kartas nuo karto susitinku kadrą. Štai tokie susitikimai nugulė ant popieriaus ir tapo šia paroda“, – atvirauja parodos autorius.
Galbūt tyla į Simo potyrius taip jautriai įsismelkia todėl, kad jis sakosi šiaip beveik visą laiką gyvenąs muzikoje:
„Aš muzika gyvenu nuo tada, kiek tik save pamenu. Fotografuoju su muzika, redaguoju su muzika, net ir mąstau su muzika. Muzika be perstojo yra su manim – tiek fone, tiek pirmam plane. Man ir fotografija yra tam tikra muzikos forma.“
Vienui vienas
Simas Martinonis sakosi „tikrą“ fotoaparatą į rankas paėmęs prieš daugiau nei ketverius metus, šiuo metu fotografuojantis sau ir šiame procese jam draugijos nereikią, mat kurdamas jis jaučiąs laisvę. Tačiau aplinkinių reakcija, kad ir kokia ji bebūtų, yra stimulas keistis, kurti, judėti unikaliu keliu.
Fotografijos „guru“ Vytautas V. Stanionis, užsukęs į parodos atidarymą padrąsinti jaunojo autoriaus, pasisakė gana lakoniškai:
„Įžengus į šią pažįstamą bibliotekos salytę ir žvilgsniu perbėgus tai, kas yra ant sienų, pirmas įspūdis buvo, kad tai yra „veidas“, kad tai, kas čia pakabinta turi savo „veidą“ ir yra individualu.“
Visiems netikėtai Vytautas V. Stanionis čia pat spontaniškai suimprovizavo vieno autoriaus ir vienos fotografijos lakšto performansą, pagilinantį suvokimą, kad Simas net ir pilnoje žmonių salėje yra vienui vienas.
Sveikindama Simą savo parodai eksponuoti pasirinkus būtent Dzūkijos sostinės bibliotekos erdves vicemerė Jurgita Šukevičienė pasidžiaugė, kad Alytaus bendruomenė tikrai myli menininkus ir kultūrą.
Simo Martinonio fotografijų paroda „lieku 1“ Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje veiks iki sausio 28 dienos. Kviečiame apsilankyti.
Jūratė Čėsnaitė
Ilonos Krupavičienės nuotr.
Nuotraukų galerija
