Vidzgirio bibliotekos skaitytojų klube – I. Simonaitytės romanas „Vilius Karalius“
Po vasaros, nepabūgusios COVID-19 grėsmės, drąsiausios klubo „Skaitau ir diskutuoju“ narės susirinko naujose Vidzgirio bibliotekos patalpose aptarti pasirinktos knygos bei maloniai pabendrauti... Šįkart susitikusios aptarėme I. Simonaitytės romaną „Vilius Karalius“. Nors ir visos mokyklos laikais buvome skaičiusios bei nagrinėjusios šį kūrinį, į jį šiandieną pažvelgėme naujai, jau subrendusių moterų akimis... Gal todėl, kad labiau suprantama bei artima moterų pasaulėžiūra, vyrų charakterius bei išgyvenimus aptarėme prabėgomis, o moterų vidinius išgyvenimus bei gyvenimo aplinkybes išnagrinėjome visais aspektais.
Autorė nuodugniai nagrinėja herojų vidinius išgyvenimus, skaudžias likimo peripetijas. Ievos Simonaitytės kūryboje ypatingu būdu tarsi atsiliepia senoji matriarchalinė pasaulėvoka. Gyvenimas prasideda iš moters, ji yra svarbiausia būties saugotoja. Būtent tokią rašytoja vaizduoja senąją Karalienę. Priešingas, sudėtingas ir prieštaringas - Grėtės Plonikės charakteris. Gyvendama kartu su tėvais ir broliu Mikiu, kuris meiliai rūpinosi seserimi, ji patyrė būties pilnatvę. Visi žmonės jai buvo mieli ir brangūs. Tačiau praradusi vienintelę širdies atramą, ši knygos herojė tampa išdidi ir atžagari.
Kitaip modeliuojamas Ilžės Karalikės charakteris. Vaikystės erdvėje nebūta skausmo, vargo. Uždara ir pažeidžiama ji ateina į antrąjį gyvenimo etapą. Tačiau ji neaimanuoja. Ši moteris niekam netarnauja, o gyvena maitinama savų rankų. Širdyje dar liko šilto žmogiško padorumo, kurio trūksta visiems aplinkiniams. Bet moteris negalvoja apie priešiškumą žmonėms, kurie, galbūt, padarė nemažai skriaudų. Būtent šis aspektas įtakoja rašytojos sukurtus Katrės, Grėtės Plonikės ir Ilžės Karalikės charakterių ypatumus. Autorė suteikė kiekvienai iš jų savitą likimą, kurį nulėmė aplinkybės. Kiekviena iš jų atskirai ir visos kartu sudaro nenutraukiamą ir nesuprantamai liūdną gyvybės giją. Veikėjų širdis ir sielas palietė netekties deginantis skausmas, praradimo ir nevilties aitrios ašaros. Visos buvo beviltiškai vienišos, įskaudintos...
Aptarusios romaną, nusprendėme, kad I. Simonaitytės „Viliaus karaliaus“ romano herojės kiekviena savaip nelaiminga. Galime teigti, kad šio romano moterys yra nelaimingos todėl, kad jų gyvenime buvo nemažai skaudžių patirčių bei praradimų, nulėmusių jų charakterius bei pasirinkimus...
Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vidzgirio filialo inf.
Nuotraukų galerija
